Pilvo sienos laikančiąją funkciją atlieka raumeninis sluoksnis. Atsiradus silpnesnei vietai ar defektui raumeniniame sluoksnyje, turinys iš pilvo vidaus veržiasi į poodį. Taip formuojasi pilvo sienos išvarža. Įprasti išvaržos simptomai – skausmas ir gumbo atsiradimas. Dažniausia šio susirgimo komplikacija – išvaržos įstrigimas, kada pro defektą išlindusios struktūros nebegali grįžti atgal, gresia kraujotakos sutrikimas ir audinių žūtis. Todėl išvaržas rekomenduojama gydyti chirurginiu būdu planine tvarka, nelaukiant komplikacijų.

Isvarzos

Kirkšnies išvarža

Tai viena dažniausių chirurginių ligų tarp vyrų. Kirkšnies išvarža gali būti vienpusė arba abipusė. Neretai kirkšnies išvaržos atsiranda pakėlus sunkų svorį. Pacientas pajunta staigų skausmą ir užčiuopia atsiradusį guzelį kirkšnies srityje.

Operacinio kirkšnies išvaržų gydymo būdų yra daug. Optimalus metodas numatomas atsižvelgiant į paciento amžių, fizinį aktyvumą, išvaržos dydį, pobūdį, buvusias operacijas. Dauguma atvejų geriausi rezultatai gaunami taikant “plastikos be tempimo” principą naudojant tinklelį. Šis principas taikomas operuojant tiek atvirai, tiek laparoskopiškai.

Operuojant atvirai, kirkšnies srityje daromas apie 10 cm ilgio pjūvis.

Operuojant laparoskopiniu būdu, daromi trys maži pjūveliai, kurių didžiausias – 1 cm ilgio. Operacija atliekama naudojant įrangą, leidžiančią matyti pilvo ertmę iš vidaus ir atlikti ten reikiamus veiksmus. Didžiausi šio metodo privalumai – mažesnis skausmas pirmomis pooperacinėmis dienomis, mažesnės žaizdos ir tuo pačiu mažesnė žaizdų infekavimosi rizika, greitesnis pacientų sugrįžimas į darbą.


Bambos išvarža

Tai susiformavęs pilvo sienos defektas, pro kurį kartu su pilvaplėve išsiveržia vidaus organai (taukinė, plonoji arba storoji žarnos). Bambos išvarža gali būti pirminė arba susiformavusi po buvusių operacijų. Neoperuojant bambos išvaržos, ši gali įstrigti ir sukelti nepageidaujamų komplikacijų. Bambos išvaržos operacija atliekama taikant bendrinę nejautrą. Ji gali būti operuojama atviru arba laparoskopiniu būdu.

Operuojant atviru būdu, plastika gali būti atliekama panaudojant paties paciento audinius arba naudojant specialų sintetinį tinklelį. Plastika savais audiniais rekomenduojama, kai bambos išvarža yra ne didesnė kaip 2 cm skersmens. Didesnę bambos išvaržą rekomenduojama operuoti naudojant sintetinį tinklelį – taip sumažinama išvaržos atkryčio tikimybė. Operuojant atviru būdu, daromas pjūvis, kurio dydis priklauso nuo išvaržos dydžio.

Operuojant laparoskopiniu būdu naudojamas specialus sintetinis tinklelis. Laparoskopinis operacinis metodas pacientams leidžia greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo, nedarbingumo laikotarpis, palyginti su atviromis operacijomis, yra daug trumpesnis, mažesnė operacinės žaizdos komplikacijų rizika. Pilvo sienoje padaromi maži pjūveliai, pro juos į pilvo ertmę įkišami maža laparoskopinė videokamera kartu su chirurginiais instrumentais. Į pilvo ertmę prileidžiama CO2 dujų – tokiu būdu pilvo ertmėje chirurgui sukuriama darbo aplinka. Visi chirurgo operaciniai veiksmai atliekami stebint vaizdą monitoriaus ekrane.


Pooperacinė išvarža

Po bet kokios operacijos, kurios metu buvo perpjauta pilvo siena iki pilvaplėvės ertmės, susidaręs randas niekada nebūna toks pat tvirtas kaip audiniai iki operacijos. Nors perpjauti pilvo raumenys kiekvienos operacijos metu susiuvami labai kruopščiai, dėl lėtesnio gijimo, galimų nežymių kraujotakos sutrikimų, infekcijos kartais jie prasiskiria, vystosi pooperacinės išvaržos. Jos gali atsirasti bet kuriuo metu, tačiau dažniausiai išsivysto per pirmuosius dvejus metus po operacijos. Nuo atsiradimo momento jos didėja sukeldamos vis daugiau simptomų. Kartais pirmasis besiformuojančios pooperacinės išvaržos ženklas būna skausmas pooperacinio rando srityje. Dėl kietos konsistencijos pooperacinių randų aplink išvaržos vartus pooperacinės išvaržos gana dažnai įstringa, todėl, įtariant šią problemą, rekomenduojama kuo greičiau konsultuotis su specialistu.

Pooperacinių išvaržų būna įvairiausiose vietose labai skirtingo dydžio ir pobūdžio. Prieš numatant optimalų gydymą būtina detali apžiūra, kartais reikalingi ir papildomi diagnostiniai tyrimai. Geriausių rezultatų pasiekiama atliekant “plastiką be tempimo” – defektą pridengiant tinkleliu. Pooperacinės išvaržos gali būti gydomos atvirai arba naudojant laparoskopinę techniką.


Epigastrinė išvarža

Šios išvaržos susiformuoja atsiradus defektui vidurinėje pilvo linijoje tarp kairio ir dešinio tiesiųjų pilvo raumenų. Dažniausiai defektas būna mažas, per jį į poodį išlenda preperitoniniai taukai. Šios išvaržos gali būti skausmingos, tačiau įstringa retai.

Gydomos operaciniu būdu. Operacijos gali būti atliekamos atviru arba laparoskopiniu metodais. Esant defektui iki 2 cm skersmens, geri rezultatai gaunami defektą tiesiog užsiuvant. Jei defektas didesnis, siekiant sutraukti raumenis, gali atsirasti tempimas, po operacijos sukeliantis skausmą. Norint išvengti tempimo (angl. literratūroje “tension free repair”), pooperacinio skausmo ir pasiekti gerą rezultatą, defektui uždengti naudojami specialūs tinkleliai. Priklausomai nuo išvaržos dydžio bei paciento pageidavimo, operacijos gali būti atliekamos taikant vietinę arba bendrinę nejautrą.


Šlauninė išvarža

Šios išvaržos atsiranda prasiplėtus šlauniniam kanalui. Dažniau pasitaiko moterų tarpe. Išorėje atsiradęs guzelis čiuopiamas žemiau kirkšnies raiščio. Kartais sunku atskirti nuo kirkšnies išvaržos. Dėl anatominių ypatybių kanalas, per kurį išvaržos turinys išlenda į poodį, išlieka siauras, kyla didesnis įstrigimo pavojus. Norint išvengti komplikacijų, rekomenduojama šias išvaržas operuoti kuo anksčiau. Priklausomai nuo išvaržos dydžio jos operuojamos atliekant plastiką savais audiniais arba naudojant tinklelį, laikantis “plastikos be tempimo” principo. Dažniausiai operuojama taikant vietinę nejautrą, pacientams leidžiama vykti namo praėjus kelioms valandoms po operacijos.


Stemplinės diafragmos angos išvarža

Tai yra išoriškai nematomos išvaržos, susiformuojančios padidėjus diafragmos stemplinei angai. Pro padidėjusią angą iš pilvo į krūtinę įlenda viršutinė skrandžio dalis. Dažniausiai pacientus, turinčius šią problemą, dėl apsunkinto maisto slinkimo vargina pilnumo jausmas, skausmas pilvo viršutinėje dalyje, sustiprėjantis po valgio. Dažni simptomai – rėmens graužimas, atpylimai, vėmimas. Stemplinės diafragmos angos išvaržos nustatomos atlikus stemplės ir skrandžio endoskopinį, rentgenologinį tyrimus.

Šios išvaržos operuojamos ne visada, individualus sprendimas priimamas po detalaus ištyrimo ir chirurgo konsultacijos. Operacijos atliekamos laparoskopiniu būdu. Skrandis grąžinamas į pilvo ertmę, atliekama stemplinės diafragmos angos plastika ją susiaurinant.